duobė

duobė̃ sf. (4, 3) 1. SD¹22, SD42, R, K iškasta ar šiaip įdubusi vieta žemėje: Molį ėmėm, tai ir liko duobė̃ Sb. Gilion duobėn įmestas PK137. Ant duobės kranto jau stoviu, tik reikia įgriūti Sch108. Mes išstovėjom kalne duobelę, mes nurymojom aukštą tvorelę StnD24. | prk.: Žmogus ... ing tūlas duobes nuodžių impuola DP559. ^ Aš jam kalną pyliau, jis ma[n] duobę kasė RD213. Kiekviena duobė tura dugną Varn. Nekask kitam duobės, bo pats įkrisi Nj. 2. dauba, slėnys, duburys: Gerai sėdyba tokioj duobėj – nei vėjai ažupučia Sdk. Bėk, žirgeli juodbėrėli, par pūsčias, par duobes BM462. 3. kūdra: Turim gilią dúobę, tai vanduo niekad nesibaigia Srd. Varliūkščių mažučių yr mūsų duobė̃j Vb. 4. gili vieta upėje: Eisime maudytis į duobę Žl. Duobėjè sučiupo tą lydeką Žl. Duobẽlių yra [upėje] Mšg. 5. anat. įdubimas (akių, po krūtine, po kaklu, skruostuose): Kaukolės priešakyje yra dvi akių duobės rš. Geros akys trejus metus dar duobėms mato Kv. Skauda krūtinės duobė̃ Slnt. Reikia duobẽlė patept po krūtine OG438. Reikia duobùkė degutu patept, tai išvarys kirmėles Rdm. Priėdę lig kaklo duobelės, sugula pogulio Vr. Jos yra ir smakre duobùkė Rdm. Juokanties anam žandūse tokios duobės atsiranda Vvr. Kai juokiasi, tai žanduos duobẽlės OG135. Vienam skruoste ji turi duobutę I.Simon. Jo vienam veide duobùtė yra, kitam ne Brt. Dantinė duobelė (alveola dentalis) E. Uodžiamosios duobelės E. Kūnų užpakaliniuose paviršiuose yra sąnarinės duobutės (foveae costales) rš. Pieningų karvių papilvėse esti tokios duobùtės Rtn. 6. iškasta vieta bulvėms laikyti, rūsys: Šiemet tris dúobes bul'bų prisipylėm Lp. Bulvių duõbę pasėmė Dkš. 7. prie krosnies vieta žarijoms sužerti, židinė: Pažiūrėk duobė̃n, gal ten rasi žarijų Ad. Nuėjo į duobę ir įsidėjo pypkėn žariją V.Krėv. Dėk duobė̃n bulbes, tai greit iškeps Lš. Ant duobės užstatom puodą ir večerią verdam Pls. Mažak duobėn pelenų yra? Lp. 8. iškasta vieta linams džiovinti: Kap užsidegė jų duobė̃, tai beveik visi linai sudegė KzR. Ant duobių̃ linus mina Dkš. Ant mūsų duobių bus linų talka Gdl. 9. SD74 lindynė, urvas, ola: Ir atvedė anuos penkis karalius jopi iš duobės (viršuje olos) BBJoz10,23. Mano namai bus vadinami maldų namai ..., bet jūs padarėte iš jų razbaininkų duobę Bb¹Mr11,17. 10. prk. kapas: Užbėgus į kapus, pataisyk babos duõbę Prk. Kam jūs mane stumiat duobė̃n (kalbate apie mirtį) Arm. Be laiko nuvarė an duõbę (nukankino) Ėr. Keliausiam ... smerčiop ir duobėsp mūsų BPII293. ^ Gyvas duobė̃n nelįsi Ds. Ar žingsnio, ar pabėgõm – vis ton pačion duobė̃n (vis tiek mirsi) Ds.

◊ ãkys [ne] duõbės nepatogu, gėda (neduoti): Ant jų veselios mes ne juokais visi viešėjome, – reikia ir juos pamylėti. Akys ne duobės Žem. Kaip neduosi, juk ãkys duõbės Krž.

kraũjo duobẽlė; LBŽ bot.

1. vaistinė kraujalakė (Sanguisorba officinalis).

2. raudonasis snaputis (Geranium sanguineum).

óro duobė̃ DŽ retesnio oro vieta atmosferoje.